2024 m. sukanka 400 m., kai gimė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystė didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624-1682 m.). Ta proga Lietuvos MA Vrublevskių bibliotekos darbuotojai dr. Justina Sipavičiūtė ir dr. Andrius Jurkevičius parengė virtualią parodą ,,Žydinti lelija ir spindintis perlas: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas (1624–1682 m.)“: 🟡http://eparodos.mab.lt/s/zydinti-lelija-ir-spindintis-perlas-lietuvos-didziosios-kunigaikstystes-didysis-etmonas-mykolas-kazimieras-pacas-1624-1682-m Šioje parodoje daugiau sužinosite apie Pacų giminę ir Lietuvos didįjį etmoną Mykolą Kazimierą Pacą, pamatysite originalias Pacų juodraštines genealogines schemas ir genealoginį medį bei atrasite, kaip juose jis įvardijamas. Turėsite išskirtinę galimybę iš arčiau pažvelgti į M. K. Paco antspaudus, suprasite, kokią giminės istoriją juose galima perskaityti bei išvysite originalius jo autografus. Pamatysite unikalius Mykolo Kazimiero Paco dokumentus bei kokiuose XVII a. leidiniuose jis minimas. Sužinosite, kodėl jį vaizdavo kaip mūsų valstybės herbą. Išvysite kaip Mykolas Kazimieras Pacas buvo vaizduojamas to laikmečio paveiksluose bei kokius du nuostabaus grožio ir reikšmės jį menančius pastatus turime išlikusius iki šių dienų. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomas gausus M. K. Paco dokumentinis palikimas, tad Jums atversime joje saugomus turtus. #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #virtualiparoda #paroda #ldkgiminės #geneologinismedis #geneologija #antspaudai #retispaudiniai #leidiniai #dokumentai #heraldika #paveikslai #paveikslas #architektūra #fondai #paveldas #palikimas
Kviečiame pamatyti virtualią parodą „IŠ PIETŲ KRYŽIAUS ŠALIES...“! 📸 👉 Nuoroda į parodą: https://bit.ly/3xCVReK 1997 m. @maironio_muziejus netikėtai pasiekė labai retas ir įdomus siuntinys: rašytojo, žurnalisto, diplomato, fotografo Petro Babicko (1903–1991) archyvas, kurį jachta „Laisvė“, vadovaujama kapitono Igno Minioto, parplukdė iš tolimosios Brazilijos. 🚤 #virtualiparoda #LIMIS #paroda #maironiomuziejus #fotografija #laisvalaikis
LIMIS SVETAINĖJE PARENGTA VIRTUALI PARODA „RUOŠIAMĖS ATIDARYMUI“. JOJE PRISTATOMI 24 NEGATYVAI, SUSIJĘ SU MUZIEJAUS STATYBA 🎞 Šiemet Lietuvos etnografijos muziejus mini ekspozicijų atidarymo lankytojams 50-metį. 1973 m. darbas virte virė – perkeliami, statomi pastatai, formuojamos sodybos, tveriamos tvoros, rengiamos vidaus ekspozicijos. Muziejaus teritorijoje jau stovėjo virš 50 pastatų. Nebuvo laiko įamžinti kiekvieną statomą pastatą ar jo statybos etapus. Tuo įdomesni ir vertingesni yra muziejaus rinkiniuose saugomi negatyvai, kuriuose užfiksuotas muziejaus vaizdas 1973 m. kovo ir rugpjūčio mėnesiais. Sodybos dar nebuvo vadinamos mums įprastais pavadinimais – Rudaminos, Daujėnų ar Obelinės, buvo nurodomas sektorius ir ūkio pajėgumas. Ši paroda ves tradiciniu maršrutu, kuris siūlomas lankytojams – dzūkų vienkieminė sodyba, aukštaičių vienkiemis, kalvė-garinė, milo vėlykla, suvalkiečių ir trys žemaitiškos sodybos, į kurias daugiausia trobesių buvo atkelta iš Kretingos rajono. Tai puiki proga prisiminti, kaip muziejus augo, keitėsi, gražėjo. 👉Virtualią parodą galite pažiūrėti čia: https://www.limis.lt/v-exhibition/exhibitions/slides/805307/259487 📷Titulinė nuotrauka LBM 22550 #naujaparoda #virtualiparoda #AtvirasMuziejus
Šiais metais minime vieno iš žymiausių Apšvietos epochos filosofų – Imanuelio Kanto (Immanuel Kant, 1724–1804) 300-ąsias gimimo ir 220-ąsias mirties metines. Ši proga paskatino atsigręžti ir prisiminti šią ne tik Europai, bet ir Lietuvai reikšmingą asmenybę, apžvelgti svarbesnius jo parengtus ir filosofijos raidai įtakos turėjusius darbus, pristatyti I. Kanto sąsajas su lituanistika. Kviečiame pasižiūrėti Kantui dedikuotą parodą 🟡 http://eparodos.mab.lt/s/isminties-tyrejas-imanueliui-kantui-300 ir pasiklausyti filosofui skirtų arba su juo susijusių žinomo lietuviškų raštų rengėjo Martyno Liudviko Rėzos (Martin Ludwig Rhesa, 1776–1840) eilių: 🟡https://podcasters.spotify.com/pod/show/lmavb/episodes/5-11---Iminties-tyrjas--Imanueliui-Kantui--300-e2hs11o Parodos ir tekstų autoriai: dr. Kotryna Rekašiūtė, dr. Timofej Murašov M. L. Rėzos eiles skaito dr. Sigitas Narbutas Iliustracija: Imanuelio Kanto portretas. Dailininkas Friedrich Heinrich Bils (1801–1853). #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #wroblewski_library #library #imanueliskantas #immanuelkant #filosofija #phylosophy #apšvietosepocha #svietimoepocha #ageofenlightment #virtualiparoda #paroda #virtualiosparodos #virtualexhibits #virtualexhibition #exhibition #istorija #history #gimimometinės #martynasliudvikasrėza # #ludwigrhesa
LMA Vrublevskių bibliotekoje parengta virtuali paroda, skirta geologės ir geomorfologės habil. dr. Valerijos Čepulytės (1904–1987) 120-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Parodoje eksponuojami pagrindiniai jos mokslo darbai, dokumentai iš LMAVB Rankraščių skyriaus fondo, supažindinantys su mokslininkės biografija, moksline, kūrybine bei visuomenine veikla. Valerijos Čepulytės fonde (F310) saugomi rankraščiai, mašinraščiai, korespondencija, asmeninio pobūdžio dokumentai, spaudiniai lietuvių rusų, lenkų, anglų, vokiečių kalbomis. Jį sudaro 708 vienetai. Fondas pačios autorės sutvarkytas ir 1986 m. perduotas saugoti bibliotekai. Parodoje taip pat pateikiama medžiaga, saugoma Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos instituto Rankraščių fonde. Parodą kviečiame apžiūrėti: http://eparodos.mab.lt/s/mokslui-paaukotas-gyvenimas-habil-dr-valerijai-cepulytei-120 #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #wroblewski_library #library #virtualiparoda #paroda #mokslas #science #geologija #geology #tyrimas #geomorfologia #geomorfologija #geomorphology
VIRTUALI PARODA „SPĄSTAI“🧀 LIMIS svetainėje parengta virtuali paroda „𝐒𝐩𝐚̨𝐬𝐭𝐚𝐢“. Joje pristatoma 12 muziejinių vertybių – spąstų graužikams ir smulkiems žvėreliams gaudyti. Virtualią parodą kviečiame pažiūrėti čia: https://www.limis.lt/v-exhibition/exhibitions/slides/805307/207573 📷 Spąstai. Rimgaudo Žaltausko nuotrauka #virtualiparoda #lietuvosetnografijosmuziejus
Senosios knygos ir archyviniai dokumentai yra paveldo lobynas, kurį tyrinėja įvairių sričių specialistai. Įprasčiausia juose ieškoti sukauptos tekstinės informacijos arba tyrinėti vaizdinius meninius sprendimus. Tačiau yra dar vienas žiūros taškas, kuris nukreipia į senųjų knygų ir archyvinių dokumentų medžiaginę pusę. Taip žvelgia restauratorius prieš pradėdamas darbus bei viso restauravimo metu. Norėdami pasidalinti šia patirtimi pristatome virtualią parodą, kurioje matysite Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų ir restauravimui perduotų senųjų knygų ir archyvinių dokumentų vaizdus. Parodą sudaro vaizdai, atlikti mikroskopu ir atrinkti iš LMA Vrublevskių bibliotekoje rengiamos duomenų bazės, kurioje kaupiami senųjų dokumentų sukūrimui naudotų medžiagų ir jų būklės tyrimų duomenys. Šie darbai atliekami LMAVB Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriuje nuo 2013 metų, kuomet iš finansuojamo projekto „DOSINFA: dokumentinio paveldo saugyklų infrastruktūros atnaujinimas“ lėšų buvo įsigytas mikroskopas OlympusSZX16. Eksponuojami vaizdai atlikti šiuo mikroskopu, naudojant objektyvą SDF Plano 0,8X, nuotraukos darytos esant įvairiam didinimui atspindėtoje šviesoje, pluošto tyrimai atlikti praeinančioje šviesoje su poliarizatoriumi. Parodoje taip pat rodomos knygų ar archyvinių dokumentų bendros fotografijos geresniam konteksto suvokimui. Kodėl įdomu pasidalinti tokiais vaizdais? Senosios knygos ir archyviniai dokumentai neretai pasiekia mus stipriai pažeisti ir sunykę, jų buvusiam grožiui pastebėti kartais nepakanka žmogaus regos. Per ilgą laiką sukauptą darbo patirtį turintys restauratoriai žvelgdami per mikroskopo objektyvą stebisi vos pastebimu auksinimu, audinių pynimų įvairove, metalizuotų virvelių gamybos technika ir kt. Svarbu žinoti, kad mikroskopinis tyrimas papildo kitus tyrimus, dokumentuoja tuometinę knygos ar kito archyvinio dokumento būklę ir palengvina konservavimo ir restauravimo metodikų pasirinkimą. Kviečiame pasižvalgyti po parodą: http://eparodos.mab.lt/s/nematoma-matoma-senuju-knygu-ir-archyviniu-dokumentu-slepiniai #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #paroda #virtualiparoda #parodos #knygos #knyga #archyvas
Plataus masto Rusijos invazija privertė atsigręžti į istorinius Lietuvos ir Ukrainos ryšius, bendrą kultūrinį paveldą, per amžius išlaikytą siekį nepasiduoti agresoriui, kuris bėgant šimtmečiams, liko toks pats. Per beveik dvejus karo metus radosi daugybė Ukrainą palaikančių medžiaginių ir dvasinių sumanymų, iniciatyvų, skirtų Lietuvos ir Ukrainos ryšiams stiprinti. Knygos – bene geriausiai tai atspindi. Per pastaruosius dvejus metus bibliotekos, leidyklos, muziejai, aukštosios mokyklos darė visa, kad palaikytų kariaujančią Ukrainą: vertė ir leido ukrainiečių rašytojų knygas, kėlė primirštus ukrainiečių klasikus, priėmė laikinai saugoti istorinius eksponatus, finansavo ukrainiečių studentų mokslus. Vrublevskių biblioteka parengė virtualią parodą, kurioje surinkta dauguma fonduose saugomų leidinių apie Ukrainą bei Lietuvos–Ukrainos ryšius. Parodoje įvairiais atžvilgiais pristatyta Ukrainos istorija, kultūra, religija, mokslas, ieškota Lietuvos ir Ukrainos sąlyčio taškų. ⬇Kviečiame apžiūrėti parodą: http://eparodos.mab.lt/s/knygos-apie-ukraina-lietuvos-ir-ukrainos-rysiai #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #paroda #virtualiparoda #virtualuspasakojimai #lietuvaukraina #ukraina #knygοs #kultūra #istorija #literatūra #religija #ryšiai
Pasirodžius filmui „Karnavalo naktis“ (rež. Eldaras Riazanovas, 1956), Sovietų Sąjungoje pradėti gaminti žaisliukai-laikrodžiai su rodykle, rodančia be penkių minučių dvyliktą valandą. 🍇 Kviečiame pamatyti virtualią parodą „Eglutės žaisliukai iš Lietuvos muziejų kolekcijų“, kurioje pristatomi 4–9 deš. pagaminti žaisliukai, atspindintys to laikotarpio politines ir kultūrines aktualijas ➡ https://parodos.limis.lt/ 🍍 Galbūt ir jūsų eglutę puošia retenybe tapę žaisliukai 😉 ⏱ Eglutės žaisliukas „Laikrodis“. XX a. 6–9 deš. Zanavykų muziejus #Kalėdos #virtualiparoda #LIMIS
Žaliasis tiltas neabejotinai yra vienas iš sostinės simbolių ir labai svarbus jo ženklas, todėl šiemet, kol dar švenčiame 700-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, parengėme parodą, kurios centre ir yra vienas reikšmingiausių bei seniausią istoriją menančių Vilniaus tiltų. Parodoje pateikiami LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi archyviniai dokumentai: LDK kunigaikščio Žygimanto Senojo raštai dėl tilto darbų, remonto bei jo priežiūros (XVI a. pirma pusė), dokumentai dėl mokesčių tarifų važiuojantiems ar einantiems tiltu per Nerį ir dėl atleidimo nuo mokesčių už naudojimąsi Žaliuoju tiltu (XIX a. pirma pusė) bei vieni pirmųjų tilto atvaizdų (XIX a.). Vėlesnės ir šiandieninės iliustracijos primena tilto istoriją nuo jo atsiradimo iki šių dienų. 📲 Nuoroda į virtualią parodą: http://eparodos.mab.lt/s/zaliasis-tiltas #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #wroblewski_library #library #virtualiparoda #paroda #vilnius #zaliasistiltas #žaliasistiltas #tiltas #retispaudiniai #dokumentai #fondai #istorija
✨ Virtuali paroda, skirta S. Daukanto žygiui ✨ 📆 Šiais metais minime rašytojo, istoriko, pirmosios Lietuvos istorijos, parašytos lietuviškai, autoriaus Simono Daukanto 230-ąsias gimimo metines. Siekdamas užsibrėžtų tikslų, istorikas pranoko savo laikmetį ir ruošė dirvą nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimui. Turime reikšmingų S. Daukanto atminimo įamžinimo pavyzdžių: jo vardu pavadintą aikštę Vilniuje, gatvę Kaune, memorialinį muziejų, paminklų, skulptūrų, tačiau atmintis gyva tik įsitvirtinusi žmonių sąmonėje. Tą rodo sovietmečiu, XX a. 8–9 deš. vykę etnografiniai, kraštotyriniai žygiai, vadinti Simono Daukanto taku. Jų tikslas – nueiti pėsčiomis nuo S. Daukanto gimtinės iki Vilniaus, prisiminti jo skelbtas idėjas ir pabandyti įsivaizduoti, kokią Lietuvą matė šiuo keliu einantis rašytojas. Šie žygiai tapo tikrais patriotizmo universitetais, pasipriešinimo sovietinei ideologijai apraiška. Žygeiviai nešdavosi S. Daukanto raštų knygą, ją skaitydavo sustoję pailsėti ir palikdavo patikimam žmogui etapo pabaigoje, o kitą savaitgalį ten grįždavo ir tęsdavo kelionę. Lankant žymesnes vietas, kelias pailgėjo iki 500 kilometrų. KGB sekė žygeivius, kai kuriuos išsikviesdavo, reikalaudavo žygio nebetęsti. Tarp žygio dalyvių buvo grafikė G. Didelytė. Ką nors įdomaus pamačiusi, ji sustodavo, išsitraukdavo kelioninį bloknotą, pieštuką ir keliais brūkšniais „apmesdavo“ eskizą, o vėliau jį baigdavo, paryškindama esmines detales. Menininkė buvo tylioji žygio dvasia, metraštininkė. Ji ne tik įamžino jo detales, bet ir užfiksavo to laikmečio nuotaikas, okupuoto krašto realijas ir keliautojų dvasią stiprinusius dalykus. Šalia eskizų G. Didelytė rašė trumpus taiklius tekstus, kartais pakartodama sutiktų žmonių posakius ar jų nuotrupas. Vėliau kolekcininkas ir leidėjas Domas Akstinas atrinko trisdešimt piešinių ir nedideliu tiražu išleido knygelę, šiandien tapusią tikra retenybe. Virtualioje parodoje galima susipažinti su kai kuriais G. Didelytės piešiniais iš knygos „Simono Daukanto tako eskizai“. Jie mums primena, kad tautos laisvės pagrindas – savo tapatybės suvokimas ir jos puoselėjimas. #bibliotekavb #SimonasDaukantas #GražinaDidelytė #virtualiparoda
Tęsiu virtualią parodą miško tema 🌲🌳😊 Jaunieji Smilgos menininkai tikri šaunuoliai! 🥰 #studijasmilga #paroda #virtualiparoda #tapyba #vaikai #kuryba #vaikukuryba #vilnius
Kaip Lietuva priėmė karo pabėgėlius 1939-aisiais? 🕊 Kviečiame pamatyti naują virtualią parodą „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ ➡ https://parodos.limis.lt/ Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus parengtoje virtualioje parodoje pristatomos unikalios Edmundo ir Boleslavos Zdanauskų fotografijos, kuriose įamžinta 1939-ųjų pabaigoje – 1940-ųjų pradžioje Vilniuje tvyrojusi atmosfera ir karo pabėgėlių kasdienybė. „Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai – civiliai ir internuotieji Lenkijos kariai, traukdamiesi iš 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietijos užpultos Lenkijos, miniomis užplūdo Lietuvą. Kiek vėliau, tų pačių metų spalį, atvyko ir valdžios tremiami Vokietijos ir Sovietų Sąjungos gyventojai. Šie įvykiai buvo didžiulis iššūkis Lietuvos Respublikos vyriausybei, nes, vos tik atgavus Vilnių (1939 m. spalio 10 d.), teko spręsti daugybę su atvykėliais susijusių problemų: saugumo, registracijos, apgyvendinimo, maitinimo, pašalpų skyrimo, medicinos paslaugų teikimo, našlaičių priežiūros, švietimo ir kitų. Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus apskaita, 1939 m. gruodžio 2 d. buvo užregistruota 18311 atvykėlių: 3273 lietuviai, 7728 lenkai, 6860 žydų, o 1940 m. sausio viduryje Lietuvoje apytikriai buvo jau 34939: 4173 lietuviai, 17297 lenkai, gudai, rusai ir 13469 žydai.“ 📷 Edmundas Zdanovskis, Boleslava Zdanovska. Karo pabėgėliai. Karo pabėgėlių bendrabučio skalbykla. Fotografijoje matosi skyrius, kur išskalbti marškiniai rūšiuojami ir paruošiami atiduoti pabėgėliams. 1939. Fragm. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus #1939 #pabėgėliai #karas #vilnius #istorija #virtualiparoda #muziejai #limis #iiww #refugees
2023 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 25 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje eksponuota paroda „Miestas albume: sostinės įvaizdžio ženklai (XIX–XXI a.). Iš Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos fondų“, skirta Vilniaus miesto 700-osioms įkūrimo metinėms paminėti. Šios ekspozicijos pagrindu parengta virtuali paroda: 🔶 http://www.mab.lt/virtuali-paroda-miestas-albume-sostines-ivaizdzio-zenklai-xix-xxi-a/ Parodai atrinkta dalis (apie pusantro šimto) Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje saugomų albumų apie Vilnių, datuojamų nuo XIX a. pab. iki šių dienų. Jų tematinė įvairovė gana plati – tai albumai, vaizduojantys unikalią miesto istoriją, mokslo, meno, religijos, miesto urbanistikos ir kraštovaizdžio, gyvensenos vaizdus, praeities bei šiandienos asmenybių buvimą ir veiklą miesto kontekste. #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #wroblewski_library #library #paroda #parodos #virtualiparoda #virtualiosparodos #exhibition #exhibitions #virtualexhibition #virtualexhibitions #fondai
Virtuali paroda bendradarbaujant su @pastataikalba Pažintis su dažnai užmirštamu architektūriniu dr. A. Mačiulio indėliu į Druskininkų miesto erdves – architekto kurtais privačiais bei visuomeniniais pastatais, ypatingą dėmesį atkreipiant į tipinius, modernizmo idėjų įkvėptus gyvenamuosius namus, per laiką įgavusius nestandartinių, unikalių bruožų, atskleidžiančių jų šeimininkų savitumą. Visą virtualią parodą galima pamatyti nuorodoje profilyje arba https://pastataikalba.lt/paroda/ Architektas: dr. A. Mačiulis Metai: 1956 - 1960 „Architektūros fondo” projektas „Pastatai kalba” – atviros architektūros savaitgaliai mažesniuose Lietuvos miestuose. Tai projektas, suteikiantis galimybę kiekvienam pažinti architektūrą, patirti ir suvokti mus supančios materialios aplinkos kokybės vertę. Atviros architektūros savaitgalių metu duris atveria pastatai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei. ----- [en] Virtual exhibition in collaboration with @pastataikalba Acquaintance and opportunity to get acquainted with the often forgotten architectural contribution of Dr A. Mačiulis to the urban spaces of Druskininkai – the architect’s private and public buildings, with a special focus on the typical houses inspired by modernist ideas, which have acquired unusual and unique features over time, revealing the uniqueness of their owners. The entire virtual exhibition can be seen in the link in the profile or https://pastataikalba.lt/en/exhibition/ Architect: dr. A. Mačiulis Year: 1956 - 1960 “Pastatai kalba”, open architecture weekends in smaller cities of Lithuania, is the project organized by “Architektūros fondas”. Its main goal is to provide everyone with an opportunity to become more acquainted with architecture, experience and grasp the value of our material surroundings. During such weekends, city buildings that are usually closed to the public will open up.
🌙 Naktinė ELEKTRINĖ. Lietuvos centrinis valstybės archyvas sukūrė virtualią parodą, kurioje panaudojo M. Baranausko fotografiją. Muziejui ji įdomi dėl 1966 m. lapkritį, nakties metu užfiksuotos elektrinės. ⚡ Ar įsižiūrėję atspėsite, nuo kurio tilto ji nufotografuota? Visą galeriją galite pamatyti 👉 bit.ly/archyvailt 📸 Lietuvos centrinis valstybės archyvas, 0-032623, 0-032622. #lcva #paroda #virtualiparoda #galerija #nuotrauka #fotografija #elektrinė #elektrine #vilnius #istorija #sostine #lietuva #histroricalplace #historicalpicture #powerplant #archive
2023 m. rugsėjo 1 d. minime vienos žymiausių lietuvių tautinio atgimimo veikėjų, politikės ir leidėjos, kovojusios už moterų teisę lygiai su vyrais dalyvauti politiniame ir visuomeniniame gyvenime, Felicijos Bortkevičienės (Povickaitės) (1873–1945) 150-ąsias gimimo metines. Vasarą veikusi paroda, šiek tiek išplėsta, keliasi į virtualią erdvę. Parodoje pateikiamas išsamus susirašinėjimas, kuriame atsispindi ne tik asmeniniai, bet ir visuomeniniai rūpesčiai ir interesai: nuo ankstyvųjų Povilo Višinskio (1905 m.), Mortos Zauniūtės (1906 m.) atvirlaiškių Felicijai Bortkevičienei iki pat Lietuvos valstybės tragediją liudijančių Juozo Audėno (1941 m.) ar Rapolo Skipičio (1942 m.) laiškų iš Vokietijos. Be įprastų laiškų, randame telegramų ir atvirlaiškių (ypač iš Vakarų Europos), kurie išsiskiria savo vizualumu – miestų vaizdais, dailininkų darbais. XIX a. pab. – XX a. pr. korespondenciją išsaugoti buvo sudėtinga, todėl kiekvienas likęs dokumentas be galo svarbus. Susirašinėjimų ratas gausus, įvairus, dažnai besitęsiantis ne vieną dešimtmetį. Laiškai, kaip vienas iš egodokumentinio paveldo tipų, vis labiau domina tyrėjus, nes jie atskleidžia asmenines nuostatas, emocijas. Egodokumentai praturtina oficialiąją istoriją naujomis įžvalgomis. Virtualioje parodoje dažniausiai pateikiami ne visos apimties tekstai – tik pirmieji dokumentų puslapiai arba pirmasis ir paskutinis jų puslapis. Visus dokumentų tekstus kviečiame skaityti Bibliotekoje. Parodą kviečiame apžiūrėti: http://eparodos.mab.lt/s/felicijos-bortkevicienes-epistolinis-palikimas-lietuvos-mokslu-akademijos-vrublevskiu-bibliotekoje #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #wroblewski_library #library #paroda #virtualiparoda #exhibition #fondai #laiškai #korespondencija #atvirlaiškiai #atvirukai #letters #correspondence #postcards
2023 m. sukanka 90 metų nuo žymiausių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio iš Niujorko (JAV) į Lietuvą 🗽🇱🇹 Šia proga Trakų istorijos muziejus parengė virtualią parodą, kurioje tarp kitų lakūnų atminimą įamžinančių eksponatų pamatysite dėžutę su tikromis „Lituanicos“ skeveldromis ir pačių Dariaus ir Girėno spausdintą kreipimąsi į JAV gyvenančius tautiečius su prašymu paremti transatlantinį skrydį. Su lakūnų biografijomis bei detalia jų skrydžio istorija susipažinkite virtualioje parodoje „S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 90 metų jubiliejus“ ➡ https://parodos.limis.lt/ 📷 P. Conrad. Atvirukas. Lakūnai S. Darius ir S. Girėnas. JAV, 1932. Fragm. Trakų istorijos muziejus #Lituanica #DariusirGirėnas #virtualiparoda #muziejai #limis
Kviečiame pamatyti tarpukario fotografo Vinco Firinausko (1892–1975) darbų virtualią parodą, kurioje pristatomi Panevėžio rajono Miežiškių miestelio ir jo apylinkių žmonių portretai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus kolekcijos ➡ https://parodos.limis.lt/ „Kai kurios jo nuotraukos – tarsi užkoduotos istorijos apie prieškario Lietuvos kaimą ir jo žmones, jose persipina nykstančios tradicijos ir vis labiau įsitvirtinančios naujovės. Istorijos su savo simboliais ir paslaptimis, žadinančios smalsumą, norą atspėti jose paslėptas prasmes, kurti savo pasakojimų versijas – kas tie žmonės, žvelgiantys į mus iš praeities laiko, iš savo aplinkos, kiek pakylėtos ir įprasmintos kasdienybės.“ - dr. Zita Pikelytė 🖤 Kauno paveikslų galerijoje iki spalio 8 d. veikia Evaldo Ivanausko fotomontažų paroda „PAŠNEKESIAI SU VINCU FIRINAUSKU“! E. Ivanausko darbuose tarpukario laikotarpiu įamžinti herojai atgyja kitame laike ir kituose kontekstuose, savituose ar net sapnų pasaulėvaizdžiuose. 📷 Nežinoma šeima. XX a. 2 deš. pab. – XX a. 3 deš. I p. 📷 Nežinomas vaikinas XX a. 3 deš. – XX a. 4 deš. 📷 Nežinoma jauna pora XX a. 3 deš. 📷 Du nežinomi jauni vyrai ~XX a. 3 deš. 📷 Dvi nežinomos merginos vienodomis suknelėmis XX a. 3 deš 📷 Jauna moteris su mergaite ant rankų XX a. 4 deš. Panevėžio kraštotyros muziejus #vincasfirinauskas #fotografija #tarpukaris #virtualiparoda #limis #muziejai
#VirtualiParoda ✨ „Nutrūko tada mūsų telefonas, bet nenutrūko dvasiniai laidai“ – taip laiške ilgamečiui bičiuliui B. Brazdžioniui rašė prozininkas, poetas, kunigas 𝐒𝐭𝐚𝐬𝐲𝐬 𝐁𝐮̄𝐝𝐚𝐯𝐚𝐬, kurio 115-osioms gimimo metinėms paminėti parengėme virtualią parodą. ✒ Rašymas buvo neatsiejama S. Būdavo gyvenimo dalis – net pasitraukęs į Vakarus jis toliau tęsė kultūrinę, literatūrinę veiklą, kartu su poetu Jonu Aisčiu būrė Lietuvių rašytojų draugiją. 🌟 Pats S. Būdavas apie save sakė: „Dar būsiu atviras ir prisipažinsiu, kad turiu vieną tikrai nenugalimą silpnybę: neapsakomai vertinu kultūrinę žmogaus nepriklausomybę ir savarankiškumą.“ 📎 Virtualią parodą rasite čia: https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/stasiui-budavui-115 #literatura #poezija #kaunas
🌞 🌊 📷 Nežinomas fotografas. Baltijos jūros kurortas Krantas. Dirižablis virš paplūdimio. Lietuvos jūrų muziejus „Jau nuo XVIII a. Europoje atrandami poilsio prie jūros malonumai, atidaromos pirmosios specialiai pritaikytos maudyklės prie Baltijos jūros. XIX a. ši laisvalaikio praleidimo forma populiarėja ir pietryčių Baltijos regione. 1816 m. pradėjo veikti maudyklės Kranto kaime. Amžiaus pabaigoje populiarėja kurortai Nidoje ir Juodkrantėje. Palanga ima garsėti kaip vasarvietė, o klaipėdiečiai pamėgo Smiltynės ir Melnragės paplūdimius.“ Kviečiame pamatyti Lietuvos jūrų muziejaus virtualią parodą „Poilsis prie Baltijos jūros XX a. pirmoje pusėje“ ➡ https://parodos.limis.lt/ #virtualiparoda #limis #muziejai #vasara #jūra #poilsis #filokartija
Kviečiame pamatyti virtualią parodą, parengtą pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės „Karo meto dienoraštį“, rašytą Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu ➡ https://parodos.limis.lt/ „Bitė paliko unikalų karo tragedijos liudijimą, sutelktą į palyginti nedidelį Europos žemės lopinėlį su centru rašytojos gimtajame ir maždaug 20–30 kilometrų apie jį (tiek, kiek galima nuvažiuoti arkliu, jei ir su nakvyne). Daugeliu pjūvių dienoraštis gali būti vertinamas: faktų (kaip kariaujančių pusių – rusų ir vokiečių – elgiamasi su civiliais, su moterimis, kokios buvo karo prievolės, būtiniausių produktų kainos, kaip žmonės vertėsi, maitinosi), humanistinių nuostatų likimo, žmonių pasirinkimo karo akivaizdoje, kultūros išbandymo. Neįkainojama medžiaga antropologijai, taip pat ir kultūros, literatūros antropologijai. Pavadinimu – karo metas, ne metai – Bitė pabrėžė karą kaip ypatingą laiką, trunkantį ilgiau negu tarp pradžios ir pabaigos. Karo meto žaizdos ir randai neišnyksta per dešimtmečius, o kartais ir per šimtmečius.“ – Viktorija Daujotytė Rašytojos pasakojimą paroda papildo to meto fotografijomis iš Lietuvos muziejų kolekcijų. #virtualiparoda #muziejai #limis #gabrielėpetkevičaitėbitė #karometodienorastis #pirmasispasauliniskaras #firstworldwar #vilnius #šiauliai #1914
Nauja Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus virtuali paroda kviečia pamatyti mažai žinomo Lietuvos fotografo Aleksandro Medvedevo darbų kolekciją 📷 🖤 ➡ https://parodos.limis.lt/ Galbūt atrasite pažįstamas vietas 😉 „Per 10 metų, kai dirbo Žemprojekte, fotografija tapo pagrindiniu Aleksandro užsiėmimu. Instituto veikla buvo projektuoti visuomeninės, gamybinės ir gyvenamosios paskirties objektus kaimiškosiose vietovėse, o A. Medvedevo darbo pobūdis buvo keliauti po visą Lietuvą ir fotografuoti minėtos įstaigos projektuotas naująsias gyvenvietes, įvairios paskirties pastatus, kurti reprezentacinius Žemprojekto veiklos vaizdus. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje yra saugoma būtent pastarojo laikotarpio spalvotų ir nespalvotų nuotraukų kolekcija, kurią sudaro 290 eksponatų. Didžiojoje dalyje muziejuje saugomų fotografo nuotraukų yra įamžinti tarybinių ūkių ir kolūkių gyvenviečių tuo metu naujai pastatyti ar statomi objektai: daugiabučiai ir individualūs gyvenamieji namai, visuomeniniai, prekybos, paslaugų, administraciniai, gamybiniai ir ūkinės paskirties pastatai, sovietmečio mažosios architektūros elementai, interjerai.“ #virtualiparoda #limis #muziejai #fotografija #sovietmetis #lietuva
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka pristato Gedulo ir vilties dienai skirtą virtualią parodą „Kelias, vedantis į nežinią“ (parengė vyr. bibliotekininkė Virginija Tamašauskienė) Spustelėkite nuorodą: https://www.facebook.com/krsvb/posts/pfbid02vZRwCCHdLyypQMqGz881n7Mp4KMXrzi3R3asapUHdH5z5NUYHKiRYov26ifmo5DUl #geduloirviltiesdiena2023 #kaunorajonosavivaldybesviesojibiblioteka #kaunorajonas #garliava #virtualiparoda #atmintis #tremtis #likimas #sovietai #sibiras 🕯 🇱🇹
#virtualiparoda #Čiurlionis ir #fotografija Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fotografijų albumėlyje „Anapa“ suklijuotos 1905 metų vasaros fotografijos, darytos Kaukazo kalnų papėdėje, šiaurinėje Juodosios jūros pakrantėje, Anapoje, kur Čiurlionis lankėsi kartu su mecenatų Volmanų šeima. Šios kelionės po Kaukazą ir Krymą metu M. K. Čiurlionio sukurtos įvairaus formato nuotraukos vėliau paties menininko buvo suklijuotos į nedidelį albumėlį, ant kurio drobinio viršelio autorius paliko įrašą „Anapa. 1905.“. Albumėlyje yra 48 fotografijos, 39 – priskiriamos M. K. Čiurlioniui. Dailininkas užfiksavo Juodosios jūros pakrantės vaizdus, burines valtis, vietinius gyventojus, jų buitį, kapines ir kitus objektus. Albumėlyje sudėtos ne tik kelionės vaizdų nuotraukos, užfiksuota supusi gamta, sutikti žmonės, o taip pat bendrakeleivių įamžintas Kaukaze viešėjęs M. K. Čiurlionis. Nuotraukos leidžia žiūrovui paties dailininko akimis pamatyti tuos vaizdus ir aplinką, kuri jį įkvėpė kūrybai, atsiskleidžiančiai dviejų jūrų peizažų – Baltijos ir Juodosios – įspūdžių palyginimais bei interpretavimais. Vėliau šie įspūdžiai atgijo tapybos darbuose bei žodžio kūryboje. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 📷 Nežinomas fotografas. Žmonės, sėdintys kambaryje prie stalo. 1905. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kairėje stalo pusėje pirmas sėdi M. K. Čiurlionis. Kviečiame apsilankyti virtualioje parodoje LIMIS: https://parodos.limis.lt/
#paveiksloistorija #virtualiparoda Ar žinote, kad Radvilų rūmų dailės muziejuje galite pamatyti iškiliausio Vokietijos renesanso dailininko Albrechto Diurerio kūrinius❓ Iki birželio 25 d. muziejuje veikia dvi įspūdingos parodos „Priartintas peizažas“ ir „Nuo Dürerio iki Rembrandto“. Prieš apsilankant parodose, kviečiame atrasti paslėptas reikšmes Albrechto Diurerio raižiniuose iš Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos ➡ https://parodos.limis.lt/ 🖼 Albrechtas Diureris. Adomas ir Ieva. 1504. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Raižinys sukurtas jaunajam Diureriui grįžus iš Italijos. Kūrinyje atsispindi ryški italų renesanso įtaka ir dailininko patriotinis nusiteikimas. Įkvėptas italų menininkų pirmavaizdžių bei herojiško antikos palikimo, dailininkas Adomą ir Ievą vaizduoja kaip graikiškas Veneros ir Apolono skulptūras. Figūros vaizduojamos tamsiame tankiame miške – tai ne Rojaus sodas, bet Grimų pasakas primenanti vokiškia giria, pilna jai svetimų motyvų. Obuoliai auga ant medžio su figos lapais, o kairėje pusėje ant šakos tupi vokiškam kraštovaizdžiui nebūdingas tropinis paukštis, papūga. XVI a. Vokietijoje papūgos buvo kolekcionuojami paukščiai. Mene jos taip pat turėjo simbolinę reikšmę. Papūgos buvo šaukiamos garsu, skambančiu kaip „Eva-Ave“ – Ieva ir Ave Maria. Šis žodžių žaismas atspindi krikščionišką žmonijos nuopuolio interpretaciją, Mergelę Mariją suprantant kaip atsvarą Ievos nuodėmei Edeno sode. Renesanso stiliumi, tobulos Adomo ir Ievos kūno proporcijos dera su keturių temperamentų vidine harmonija. Keturis temperamentus simbolizuoja gyvūnai: melancholikas – briedis, flegmatikas – jautis, sangvinikas – triušis, cholerikas – katė. Nors raižinys įkvėptas italų renesanso ir klasikinės tradicijos, dailininkas nurodo savo vokišką kilmę. Šalia papūgos matoma lentelė skelbia: „Albert Dvrer Noricvs“ (liet. Albertas Diureris iš Niurnbergo). #albrechtdürer #muziejai #limis
Praėjusių metų gegužės 15 d. mus paliko Danutė Petkevičiūtė-Labanauskienė (1933 01 29–2022 05 15) – literatūros ir kultūros istorikė, archeografė, ilgametė Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoja. Šiais metais ji būtų šventusi devyniasdešimtmetį – jos skaičiavimu, penktąjį savo jubiliejų (pradedant 50-mečiu). Virtualioje parodoje „Viltimi širdy gyvensiu“: http://eparodos.mab.lt/s/viltimi-sirdy-gyvensiu-danutei-petkeviciutei-labanauskienei-90 atskleidžiamas Danutės Petkevičiūtės-Labanauskienės gyvenimo kelias, dar vaikystėje paženklintas skaudžia Sibiro tremtinės dalia, mokslo ir studijų Vilniaus universitete metai, profesinis gyvenimas vienintelėje darbovietėje – LMA Vrublevskių bibliotekoje. Parodoje eksponuojami dokumentai ir nuotraukos iš jos rankraštinio ir ikonografinio palikimo. Maloniai kviečiame kartu prisiminti LMA Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus darbuotoją ir vedėją Danutę Petkevičiūtę-Labanauskienę. 🔶 Atminimo popietė vyks Vrublevskių bibliotekos renginių salėje gegužės 15 d. 16.30 valandą. 🔶 Mirties metinių proga 18 val. Vilniaus Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje bus aukojamos šv. mišios. #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #renginys #renginiai #virtualiparoda #paroda #parodos
🖼 Marija Teresė Kaspara Skuževska (1857–1945) – amžininkų vadinta viena gražiausių Europos moterų, Austrijos imperatoriaus freilina, grafaitė ir Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio žmona. Po vedybų su kunigaikščiu apsigyvenusi jo rezidencijoje Plungėje, Marija Oginskienė vietinius stebino ne tik savo grožiu, bet ir įnoringu charakteriu. To meto atsiminimuose ir spaudoje ji buvo vaizduojama kaip arši lenkė, liepusi išmesti rūmų svečių knygą, nes atvykęs pasisvečiuoti poetas Antanas Baranauskas įrašęs padėkos eilėraštį lietuviškai. Plungiškėms moterims įsiminė ir tai, kad Pirmąją Komuniją bažnyčioje priėmę vaikai, gavę iš kunigaikštienės dovanų, turėdavo bučiuoti jos šilkinį batelį! Marija Oginskienė kartu su vyru daug laiko skyrė kultūriniam ir visuomeniniam darbui, rūpinosi beglobiais vaikais. „Plungės Oginskiai rūpinosi ne tik vaikų ir našlaičių prieglauda, bet ir senelių namais (ubagynu), cholera sergančių globos namais, 30 vietų ligonine, individualiai šelpė į vargą patekusius žmones. Plungės dvare M. Oginskienės įsteigtoje našlaičių prieglaudoje kelią į gyvenimą prasiskynė du šimtai tėvų netekusių vaikų.“ Po lietuviškos spaudos atgavimo, kunigaikštienė Plungėje įsteigė oficialią lietuvišką mokyklą. Daugiau apie Plungės kunigaikštienę – virtualioje parodoje „Kunigaikščių Oginskių portretai“ ➡️ https://parodos.limis.lt/ #oginskiai #plunge #virtualiparoda #muziejai #limis
📷 Akmenės rinktinės šaulės pasirodymo metu atlieka pratimą „Lietuva brangi“ 🕺 Būti šaule tarpukario Lietuvoje reiškė išbandyti jėgas įvairiausiose srityse – nuo švietimo, labdaros, tautinės kultūros propagavimo iki sporto ir karybos. Vytauto Didžiojo karo muziejaus virtualioje fotografijų parodoje atskleidžiama įvairiapusė šaulių moterų veikla 1919–l940 metais. Kviečiame pamatyti parodą LIMIS portale👉 https://parodos.limis.lt/ #virtualiparoda #limis #muziejai
Kuo buvo ypatinga gedulo suknelė XIX a. vilnietėms? Kaip mada yra tapusi politinio pasipriešinimo įrankiu? 🪡 🎧 Klausykite naujoje @lrt.klasika „Tendencingai“ laidoje, kurioje @bulbenkaite kalbina vieną iš parodos „kovotoJOS XIX–XX“ kuratorių, istorikę dr. Olgą Mastianicą 👉 „Mados dialogai: apie XIX a. vilniečių rezistencijos aprangą su dr. Olga Mastianica“, @lrt.lt mediatekoje. 🌐 Nepamirškite, kad visada galite apsilankyti nemokamoje virtualioje 360° parodoje „kovotoJOS XIX–XX“ 👉 lnm.lt skiltyje Virtualus muziejus. #mada #madosistorija #pasipriešinimas #kovotojos #paroda #virtualiparoda #LRT #tinklalaidė #nacionalinismuziejus
🎞 Atraskite XIX a. Vilnių virtualioje parodoje „Fotografas Juozapas Čechavičius – gidas po XIX a. pabaigos Vilnių“ 👉 lnm.lt skiltyje Virtualus muziejus 🔸 @15minlt 📖 Visą nuotraukų kolekciją rasite leidinyje „Juozapas Čechavičius. 1818–1888. Fotografijos / Photographs“ 👉 knygynas.lnm.lt #fotografija #vilnius #virtualiparoda #nacionalinismuziejus #photography
🎞 Susipažinkite su senuoju Vilniumi virtualioje parodoje „Vilnius prieš šimtmetį: miestas ir jo gyventojai“ 👉 lnm.lt skiltyje Virtualus muziejus. 🔸 Kolekcionierius Dainius Raupelis 🔸 @[17841400371932179:@15minlt] 📖 Visa nuotraukų kolekcija leidinyje „Vilnius Pirmojo pasaulinio karo metais. Dainiaus Raupelio kolekcija“ 👉 knygynas.lnm.lt #fotografija #vilnius #virtualiparoda #nacionalinismuziejus #photography
Kauno kioskeliai 💛 Iš Lietuvos švietimo istorijos muziejaus virtualios parodos LIMIS portale „XX-ojo amžiaus Kaunas kraštotyrininko Prano Juozapavičiaus akimis“ „Apsigyvenęs Kaune ir įsidarbinęs Respublikiniame pedagoginiame muziejuje, P. Juozapavičius užsiėmė šviečiamąja-visuomenine ir moksline-tiriamąja veikla. Laisvalaikiu daug laiko skyrė Kauno ir miesto apylinkių tyrimams. Tyrimų rezultatas – gausus kiekis surinktos medžiagos ir parengtų straipsnių miesto istorijos, jo pažinimo ir paveldosaugos temomis (skaičiuojama, kad P. Juozapavičius iš viso parengė apie 450 darbų kraštotyrinėmis temomis). Kaip įprasta kraštotyriniuose darbuose, surinkta medžiaga pildyta fotografijomis, kurių nemaža dalis yra saugoma Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Daugiausia fotografijų, susijusių su Kauno architektūriniu paveldu, saugoma keliuose P. Juozapavičiaus fotografijų rinkiniuose – „Istoriniai statiniai, paveldo objektai“, „Kauno kioskeliai“ ir „Pastatai, susiję su istorinėmis asmenybėmis“. Fotografijos daugiausia darytos XX a. 6-9 deš. Pirmajame fotografijų rinkinyje saugomos Kauno mikrorajonų fotografijos – Dainavos, Petrašiūnų, Vilijampolės, Centro, Senamiesčio, Aleksoto, Aukštųjų Šančių ir kt.“ Parodoje pristatoma po keletą vaizdų iš kiekvieno minėto P. Juozapavičiaus fotografijų rinkinio. 📷 Spaudos kioskas Kaune, Laisvės alėjoje, minskiečių gamybos. 1972. Per vidurį – užrašas „Sąjunginė spauda/ Kioskas Nr. 1“. Už kiosko matosi buvusi „Skalsos“ parduotuvė – dabar Teismo rūmai. 📷 Buvęs spaudos, galanterijos ir rūkalų kioskas Šančiuose Kaune. XX a. II p. Buvęs spaudos, galanterijos ir rūkalų kioskas Šančiuose Kaune, pastatytas prieš Pirmąjį Pasaulinį karą. 📷 Spaudos kioskas Kipro Petrausko 26. 1965. Šiauliečių gamybos kioskas. 📷 Spaudos kioskas Kaune. 1969. Panevėžiečių gamybos kioskas, pastatytas 1963 m. 📷 Kauno medžio apdirbimo kombinato Aleksote gamybos spaudos kioskas. XX a. II p. Lietuvos švietimo istorijos muziejus #kaunas #virtualiparoda #fotografija #muziejus #limis
NAUJA VIRTUALI PARODA „Pasakojimai iš praeities. Monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės kūriniai Panevėžio interjeruose“ 🔘Dailės teorijoje monumentalioji dailė apibūdinama kaip stambių formų dažniausiai svarbaus visuomeninio turinio dailės kūriniai, kuriuose naudojami simboliai, aktyvus meninis vaizdas, dominuoja apibendrinta, lakoniška forma. Tokie dailės kūriniai glaudžiai sąveikauja su statinių architektūra, nes tik dėl jos ir gali atsirasti. 🔘Naujausioje parengtoje virtualioje parodoje pristatomi monumentaliosios ir dekoratyvinės dailės sritims priskiriami sienų tapybos, mozaikos, sgrafito, vitražo, dekoratyviosios skulptūros, metalo plastikos, gobeleno, keramikos, medžio, odos, stiklo plastikos autoriniai darbai, sukurti XX a. 8–9 deš. ir tapę Panevėžio mokyklų, vaikų darželių, ligoninių, maitinimo įstaigų, gamyklų bei kitų viešosios paskirties pastatų interjerų dalimi. Tokio pobūdžio kūrybos Panevėžyje – gausu. Kas tai nulėmė? Fondų saugotoja Rasa Stružienė parengė jums atsakymą, kurį sužinosite paspaudę nuorodą apačioje 👇: http://bitly.ws/xQyx
2022-aisiais minime 500-ąsias spaudos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metines. 1522 m. Vilniuje rusėnas Pranciškus Skorina išspausdino „Mažąją kelionių knygelę“, žyminčią didžiulės svarbos permainų Lietuvos kultūroje pradžią. Lietuvos Didžioji Kunigaikštija tapo knygas spausdinančių, tai yra moderniausias savo metui informacijos bei komunikacijos priemones ir būdus įsisavinusių, Europos šalių bendrijos nare. Tai nebuvo atsitiktinis įvykis. Jį sukėlė kelios priežastys, o lėmė iškiliausi ano meto Lietuvos valstybės, kelių konfesijų, mokslo ir kultūros žmonės. Apie tai pasakojama virtualioje parodoje: 📌http://eparodos.mab.lt/s/pranciskaus-skorinos-mazajai-kelioniu-knygelei-500 #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #paroda #parodos #virtualiparoda #virtualiosparodos
#VirtualiParoda Nenustebkite, jeigu žvejodami Kuršių mariose sugausite ne karšį, o... kinišką gauruotažnyplį krabą! Taip jis vadinamas todėl, kad jo kilmės šalis yra Kinija, o išskirtinis bruožas – gauruotos kojos. Kiniški krabai Lietuvoje galėjo atsirasti dar Smetonos laikas, nes itin didelė jų populiacija 1918 metais užfiksuota Olandijoje. Jie išskirtiniai tuo, kad gyvena ir gėlame vandenyje, tačiau neršia – tik sūriame jūros vandenyje. Susipažinkime!
#VirtualiParoda Kviečiame pažiūrėti naujausią virtualią parodą apie lietuvių masinę emigraciją 1868–1914 m. Joje sužinosite kaip lietuviai emigrantai laivais keliavo į Jungtines Amerikos Valstijas.
„jaunam menininkui nevalia dairytis išorėn, nes niekas negali jam nei patarti, nei padėti. Yra tik vienas būdas - eiti į save.“ Rainer Maria Rilke Darbų autorė - Marija Liesutytė #akvarele #virtualiparoda #menomokykla #paroda #AdomoBrakodailesmokykla #watercolor #art #artschool #artclasses #painting #lifedrawing #fun #daile #dailesmokykla #piesimas #tapyba #grafika #skulptura #klaipeda #adomobrakodailėsmokykla
Virtuali paroda„Leiskite ir man, ką galvoju, pasakyti!“ Kuo galėtų sudominti XVIII a. pabaigoje Vilniuje gyvenusio rašytojo, reformų rėmėjo ir aistringo visuomenės kritiko Vincento Ignaco Marevičiaus (Wincenty Ignacy Marewicz, 1755–1822) veikla ir jo kūryba? Autorius parašė ir išleido eiliuotų patarimų Seimui, proginių kalbų, iliuminacijos Konstitucijos metinėms aprašymą ir net politinio pobūdžio operą. Tačiau tarp V. I. Marevičiaus kūrinių būta ir labai asmeniškų, atvirai pasakojančių apie jo gyvenimą, neturtą, nesėkmingas meilės istorijas ir visuomenės priešiškumą. Tik pastaraisiais dešimtmečiais V. I. Marevičiaus veikla sudomino Lenkijos literatūros tyrėjus. Rašytojo biografė Elżbieta Aleksandrowska pavadino V. I. Marevičių nors antraeiliu, tačiau vienu savičiausių Apšvietos epochos rašytojų. Iki šiol nebuvo atkreiptas dėmesys į šio rašytojo kūrybą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kontekste. Kviečiame apsilankyti virtualioje parodoje, kurioje pristatomos V. I. Marevičiaus knygos, saugomos Vrublevskių bibliotekoje. Iš viso Bibliotekos Retų spaudinių skyriuje yra 17 šio rašytojo knygų, iš kurių trys yra pakartotinio leidimo. Rašytojo kūrybinis palikimas dar nėra susistemintas. Šiuo metu Lietuvos ir Lenkijos atminties institucijose parodos autorei dr. Linai Balaišytei pavyko rasti 36 V. I. Marevičiaus knygas. ➡ http://www.mab.lt/virtuali-paroda-leiskite-ir-man-ka.../ #vrublevskiu_biblioteka #biblioteka #paroda #virtualiparoda #fondai #Μarevičius #rašytojai #rašytojas #retispaudiniai #apšvietosepocha #kultūra #visuomenė #istorija #knygos #rankraščiai #dokumentai
Prisiminėme trumpai, bet ryškiai spindėjusią aktorę Laimutę Liesytę. 🎭💫 Šį trečiadienį Juozo Miltinio memorialiniame bute buvę kolegos dalinosi mintimis, įspūdžiais ir atsiminimais apie improvizacijos meistrę bei ispaniško temperamento asmenybę. 💃 Aktorės atminimui parengta virtuali paroda, kurią rasite svetainėje „Panevėžio kraštas virtualiai“. Kviečiame užeiti! 👋 #kultūra #menas #panevezys #teatras #aktoriai #virtualiparoda
✒ Šiais metais minime prozininko 𝐉𝐨𝐧𝐨 𝐀𝐯𝐲𝐳̌𝐢𝐚𝐮𝐬 100-ąjį gimtadienį! Garbaus jubiliejaus proga parengėme virtualią parodą, kurioje žvilgtelsime į rašytojo gyvenimą ir kūrybinę veiklą. 🖋 J. Avyžius rašydavo kasdien – manė, kad laukiant įkvėpimo, jis gali ilgai neateiti, tad reikia laikytis rutinos ir tvarkos. Kaip manote, kiek rankraščio lapų užpildydavo rašytojas per šešias darbo valandas? ❓ Atsakymo ieškokite čia: https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/jonui-avyziui-100/ #virtualiparoda
#VirtualiParoda #KoralųRifaiPavojuje Nėra nė vieno kelionės po tropikų kraštus pasakojimo, kur nebūtų minimi koralų rifai. Gamtos sukurtas stebuklas audrina mokslininkų protus ir džiugina rifų lankytojus ne mažiau nei jaudino mūsų protėvių vaizduotę. Viduržemio jūros pakrantėse, Japonijoje randami dirbiniai iš koralų, kuriems net 25 tūkstančiai metų. Šumerai dar prieš 7000 metų puošė vazas koralais, o istorijas apie juos randame ir graikų mituose bei legendose. Kas gi yra koralas? Kaip susidarė Didysis barjerinis rifas? Kas lemia koralinių rifų nykimą? Ką galime padaryti, kad neištiktų liūdniausios prognozės, jog 2050 m. bus prarasta 90 proc. rifų? Pasigrožėti koraliniais akvariumais, pažinti koralų formas galite Lietuvos jūrų muziejuje! Dirbame nuo antradienio iki sekmadienio, 10.30–18.00 val. Bilietai – www.ljm.lt
#VirtualiParoda ✒ 𝐋𝐚𝐳𝐝𝐲𝐧𝐮̨ 𝐏𝐞𝐥𝐞̇𝐝𝐚 – pseudonimas, kuriuo pasirašinėjo dvi seserys rašytojos: Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė. Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyve saugomi pirmieji seserų knygų leidimai, nuotraukos, memorialiniai daiktai... 🖋 Kviečiame pasižvalgyti po virtualią parodą „𝐏𝐚𝐬𝐢𝐬𝐥𝐞̇𝐩𝐮𝐬𝐢𝐨𝐬 𝐩𝐨 𝐯𝐢𝐞𝐧𝐮 𝐋𝐚𝐳𝐝𝐲𝐧𝐮̨ 𝐏𝐞𝐥𝐞̇𝐝𝐨𝐬 𝐬𝐥𝐚𝐩𝐲𝐯𝐚𝐫𝐝𝐳̌𝐢𝐮“ ir sužinoti daugiau: https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/pasislepusios-po-vienu-lazdynu-peledos-slapyvardziu/
Liepos 1 diena – Tarptautinė architektų diena 🏘 Artėjant šiai dienai parengėme ir kviečiame aplankyti virtualią parodą „Jurgis Vanagas urbanistikos kelyje“ apie humanitarinių mokslų habilituotą daktarą, Lietuvos inžinierių architektą, urbanistą, architektūros kritiką, miesto teoretiką, mokslininką, VILNIUS TECH Urbanistikos katedros profesorių emeritą, aktyvų visuomenės veikėją Jurgį Vanagą. Parodą rasite VILNIUS TECH svetainės skiltyje Erdvės➡ Parodų galerija A ➡Virtualios parodos Per ilgus pedagoginio, mokslo tiriamojo darbo metus sukauptą vertingų knygų kolekciją prof. J. Vanagas padovanojo Universitetui. Tarp 96 dovanojamų vadovėlių ir monografijų yra garsių pasaulio urbanistų knygos su autorių dedikacijomis J. Vanagui, tarp jų ir ypač vertingos Č. Dženkso, E. Bacono, J. Gehl‘o monografijos. Knygų sąrašą rasite ➡ vilniustech.lt/biblioteka Kviečiame užsuktį į Architektūros ir kūrybinių mokslų skaityklą (Pylimo g. 26/1), kur rasite visą prof. J. Vanago knygų kolekciją ir jo pasiekimus pristatantį stendą. #vilniustechbiblioteka #architektudiena #architecture #virtualiparoda
Nedegto molio skulptūrėlės iš ciklo „Linų apdorojimas“. Žemaičių muziejaus „Alka“ Liaudies meno rinkinio virtualią parodą apžiūrėti ir išsamiau susipažinti su eksponatais galima čia: http://inx.lv/rsOP Apie parodą: Linų auginimo tradicijos Lietuvoje siekia kelis tūkstantmečius. Lietuvius linai rengė, maitino, gydė bei telkė bendram darbui. Pristatome Žemaičių muziejaus „Alkos“ rinkiniuose saugomas liaudies meistrės Julijos Vilkaitės-Markienės (1897–1968) nedegto molio skulptūrėles iš ciklo „Linų apdorojimas“. Savita skulptūrėlių sukūrimo technologija: jos lipdytos iš molio ant metalinio karkaso. Unikalūs liaudies meistrės kūriniai atspindi kaimo žmonių pasaulėjautą, papročius ir buitį. Kiekviena figūrėlė „aprengta“ skirtingais, tam laikotarpiui būdingais, rūbais. Aštuonias skulptūrėles iš ciklo „Linų apdorojimas“ 1939-aisiais metais, jų autorei gyvenant Palangoje, nupirko ir muziejui padovanojo tuometis Telšių apskrities viršininkas, „Alka“ draugijos valdybos narys, vienas iš muziejaus „Alka“ steigėjų – Eugenijus Šalkauskas. Jūsų dėmesiui – skulptūrėlės „Linų braukėjas“, „Linų šukuotoja, „Verpėja“, „Moteris prie lankčio“, „Moteris su vytuvais“, „Moteris prie mestuvų“, „Moteris trina šeivas“ ir „Audėja“. Virtualią parodą parengė muziejininkė-rinkinio saugotoja Vida Rimkuviene ir muziejininkė-skaitmenintoja Loreta Norvaišienė #ŽemaičiųmuziejusAlka #Molinėsskulptūrėlės #Virtualiparoda #Muziejausfonduose
Bibliotekos virtualioje galerijoje (https://bit.ly/3LVWZwh) atsirado nauja paroda: 𝑮𝒆𝒅𝒊𝒎𝒊𝒏𝒐 𝑱𝒖𝒔̌𝒌𝒐𝒔 „𝑵𝒆𝒑𝒂𝒔𝒕𝒆𝒃𝒊𝒎𝒊“. Parodą 𝒊𝒌𝒊 𝒃𝒊𝒓𝒛̌𝒆𝒍𝒊𝒐 5 𝒅. bibliotekos darbo metu galite aplankyti ir Nišinėje galerijoje (pakeliui į Kraštotyros skyrių). 𝑽𝒊𝒓𝒕𝒖𝒂𝒍𝒊 𝒑𝒂𝒓𝒐𝒅𝒂: https://bit.ly/3vT8mje #paroda #GediminasJuška #Nepastebimi #virtualiparoda #NAUJIENA --- 📸 Gediminas Juška „Dviese“
Kokia buvo reklama sovietmečiu?❓ Pamatykite virtualioje Tuskulėnų memorialo parodoje, kurioje bus pristatomi „Projektą – HOMO SOVIETICUS“ pasiekę sovietmečio periodinės spaudos ir pavienių leidinių reklamos pavyzdžiai. Kaip ir dabar, taip ir sovietmečiu, žmonės kiekvieną dieną matydavo galybę reklamų: spaudoje, televizijoje, radijuje, etikečių lipdukuose ar kitur. Anuomet jų tikslas buvo ne tik informuoti ir pristatyti produktą, bet ir paveikti žmogaus sąmonę, požiūrį – imituoti tariamą sovietinės visuomenės gerovę, ideologizuoti vartotojus, ugdyti jų paklusnumą valdžiai. Virtuali paroda bus naudinga ne tik vyresniesiems, kurie turbūt ne vieną reklamą ir prisimins, bet ir jaunimui bei reklamos ir marketingo specialistams. Tai padės suprasti, kokiomis priemonėmis bei būdais buvo veikiama visuomenės sąmonė. Paroda virtuali, tad ją apžiūrėti galite iš bet kurios Lietuvos vietos ir bet kokiu laiku. Kviečiame apsilankyti: 👉 https://bit.ly/39hbV9X?reklama #tuskulenumemorialas #paroda #virtualiparoda
#VirtualiParoda Kviečiame pažiūrėti naujausią virtualią parodą apie Lietuvos švyturius. Joje pasakojama kodėl Klaipėdos krašte atsirado švyturiai. Gero žiūrėjimo! Daugiau parodų: https://muziejus.lt/lt/virtualios-parodos
✒ Šiandien, kovo 31-ąją, minime rašytojo, vertėjo, žurnalisto, esperantininko PULGIO ANDRIUŠIO 115-ąjį jubiliejų! Ta proga pristatome virtualią parodą apie jo gyvenimą ir literatūrinę veiklą. ✨ Ar žinote, kuris žymus VDU profesorius Fulgencijui Andrusevičiui pasiūlė Pulgio Andriušio slapyvardį? ✨ Į kurią Europos šalies sostinę 1929-aisias P. Andriušis nukeliavo (ir grįžo atgal) žemaituko traukiamu vežimu? Atsakymus rasite čia: https://maironiomuziejus.lt/post-t-exhibitions/pulgiui-andriusiui-115/ #virtualiparoda #muziejus
Preilių istorijos ir taikomosios dailės muziejus (Latvija), Gardino valstybinis religijos istorijos muziejus (Baltarusija) ir Panevėžio kraštotyros muziejus (Lietuva): jungtinė mėnesio virtuali paroda „Industrializacija“. Industrializacija – sudėtingas istorijos procesas, kuriam būdingi pakitę žmogaus valdymo įpročiai, kai paprastą rankų darbą atlieka automatizuotos mašinos ir įvairūs sudėtingi mechanizmai. Šis procesas neatpažįstamai pakeitė šiuolaikinį pasaulį. Virtualią parodą rasite www.paneveziomuziejus.lt/lt/industrializacija #panevėžiokraštotyrosmuziejus #paneveziomuziejus #virtualiparoda